- paniurakis
- paniùrakis, -ė smob. (1) K, Dkš, VšR, Žln, Ldv, Pd, paniū́rakis (1) Kal, paniū̃rakis (1) Škn, paniurãkis (2) Skr, paniur̃akis (1) kas žiūri iš paniūrų: Kas nunėręs akis tur, iš pakerės žiūri, tas paniūrakis J. Tas paniùrakis negali į žmogų tiesiai pažiūrėtie Mrj. Eik tu, paniùraki, nuo manęs, kad aš tavęs neregėtau ir mano ausys negirdėtų! Lš. Nekoki ta jo moteris, toki paniùrakė Jnš. Paniùrakiai nėra geri žmonės Užv. Ans nėra piktos širdies, toks tik pagimęs paniū́rakis Brs. Tokia paniurãkė – ka veiz, vis iš paniuros Lkv. Galas žino, ką galvoja tas paniùrakis Prn. Kad jis tokis paniur̃akis: murkso ir murkso Rdm. Vaikšto lyg paniurakė Auk. Ta anytėlė paniurakė̃lė šandys mano darbelius JD574.
Dictionary of the Lithuanian Language.